Kai į mokyklą išlydi ne mama

2011-08-30
Irena ŠEŠKEVIČIENĖ

 

Poryt Kretingos socialinių paslaugų centro Vaikų globos (rūpybos) tarnybos socialinės darbuotojos į mokyklą išlydės 12 mokinių.

 

 

Darsyk peržiūri garderobą

Į spintą jau sukabinti išlyginti mergaičių drabužiai: suknelės, sijonai, palaidinės. Mažesnieji berniukai puošis baltais marškiniais su liemenėmis, o vyresnieji, kaip ir dauguma jų bendraamžių, paprasčiau – džinsais ir džemperiais.

Iš būrio vaikų į pirmąją klasę darbuotojos palydės tik vieną pirmoką – Skirmantą. „Buvo sudėtinga surasti jam tinkamo dydžio drabužius: jis tokio smulkaus sudėjimo – kelnes vis vien teks palenkti“, - matuodama kostiumą, tvirtino Vaikų globos (rūpybos) tarnybos vadovė Vilma Miltakienė.

Ketvirtokas Marius pasišovė Skirmantui paskolinti savąjį kaklaraištį: „Spintoj aš turiu net kelis kaklaraiščius ir dar – varlytę. Rugsėjo pirmąją į mokyklą eisiu su kostiumu“, - energingai išpyškino. Atrodė, kad būsimi nuotykiai mokykloje šiam berniukui leis primiršti liūdną savojo gyvenimo istoriją: paliktas tėvų, jis pateko į globos namus. Iš čia pasiėmę globėjai jį vėl sugrąžino atgal.

Jo bendravardis antrokas Marius irgi suskubo traukti iš stalo stalčiaus savąjį kostiumą, kurį išlaikė visus metus - nuo praėjusios rugsėjo pirmosios. O taip pat į antrą klasę eisiantis Valerijus burbtelėjo: „Aš nesipuošiu, nenoriu“. Berniukas, anot darbuotojų, į Kretingos globos namus yra atvežtas iš Telšių, ir jam neramu, kad teks eiti į nežinomą mokyklą.

„Pagrindinis šurmulys, kaip ir šeimose, čia užverda iš vakaro: panelės dalijasi papuošalais, lakuojasi nagus, sukame joms garbanas. Pasirūpiname, kad kiekvienas vaikas iš valdiškų namų į šventę išeitų pasipuošęs, kiekvienam parūpiname po gėlę. O apie emocijas – ką jie patiria, matydami, kad kitus atlydi tėvai, nekalbame. Nebent prabyla jie patys. Į kiekvieno širdį neįlįsi – kiekvienas slapčia tikisi sugrįžti šeimą“, - teigė V.Miltakienė.

Sužeisti tėvų klaidų

Per vasarą, Socialinių paslaugų centro direktorės Berutos Dirvonskienės žodžiais, Vaikų globos tarnyboje gyveno 26 vaikai: jų amžius – nuo 10 mėnesių iki 20 metų. Tai yra tie vaikai, kurie neteko abiejų tėvų arba kurių tėvams atimtos ar apribotos tėvystės teisės.

„Tik 2 vaikų abu tėvai mirę. O visi kiti yra sužeisti savų tėvų gyvenimo klaidų“, - pastebėjo vadovė. Atėjus rugsėjui, pusė vaikų paliks globos namus: 5 vaikai rengiasi sugrįžti į savo šeimas – jų tėvams baigiasi tėvystės teisių ribojimas, 2 dvidešimtmečiai išvyks mokytis į specialiąsias mokyklas.

Rugpjūčio pabaigoje 4 vaikus – po 2 iš tos pačios šeimos – įsivaikino 2 šeimos iš Italijos.

Kretingos socialinių paslaugų centro vaikai lanko skirtingas miesto mokyklas. „Jeigu vaikas ateina iš šeimos, jis tęsia mokslą ten, kur pradėjo. O jeigu pradeda lankyti mokyklą, gyvendamas pas mus, pagal gyvenamąją vietą jis eina į Simono Daukanto pagrindinę mokyklą, - kalbėjo B.Dirvonskienė. – Ikimokyklinukai lanko mūsų įstaigos pastate veikiantį darželį „Voveraitė“. O vaikai su negalia – Vaikų ugdymo centrą“.

aikų, lankančių ugdymo centrą, anot direktorės, šiemet padaugėjo, nes, uždarius Salantų specialiąją internatinę mokyklą, tie vaikai buvo apgyvendinti jų Globos tarnyboje. „Beje, didžioji dauguma mūsų įstaigos vaikų mokosi pagal adaptuotas specialiųjų poreikių programas“, - pastebėjo ji.

Mažuosius vaikus pirmąją savaitę į mokyklą palydi socialinės darbuotojos. Vėliau vyresnieji vaikai yra įpareigoti prižvelgti mažesniuosius – jie kartu sugrįžta maršrutiniais autobusais.

Pinigų pirkiniams susitaupo

Vieno vaiko išlaikymas globos namuose valstybei kainuoja 2 tūkst. Lt per mėnesį.

Kiekvieno vaiko poreikiams - higienos priemonėms, kanceliarinėms prekėms, rūbams, avalynei įsigyti – 520 Lt kas mėnesį skiria Socialinės paramos skyrius.

„Tie pinigai išdėlioti atskiromis sumomis, tarkim, rūbams kas mėnesį patvirtinta 70 litų suma. Prieš rugsėjį pinigus pataupome, kad galėtume nupirkti tai, ko labiausiai reikia: vienam – batų, kitam – kostiumo ar suknelės. Vaikai tai žino, ir dažnai patys sprendžia, kaip išsitekti į tą sumą. Nors vaikams neprivalome teikti ataskaitų, tačiau norime, kad jie žinotų, mokytųsi suvokti savo reikmes ir taupyti“, - tvirtino V.Miltakienė.

Vaikams nuo 14 metų valstybė kas mėnesį skiria po 52 litus kišenpinigių.

Būna, kad kaip ir šeimoje, vaikai dalijasi rūbais, juolab, kad jų gauna iš labdaros. „Stengiamės, kad nė vienas neliktų nuskriaustas. Su didžiaisiais vaikais grupelėmis važiuojame apsipirkti, leidžiame išsirinkti pirkinius pagal jų skonį. Svarbu, kad jie išsitektų į pačių sutaupytą pinigų sumą“, - akcentavo V.Miltakienė.

Ant jos, prieš rugsėjį visi pinigai neišleidžiami, nes, prasidėjus mokslo metams, reikalinga nupirkti mokymosi priemones, kurių sąrašą vaikai parneša iš mokyklos.